Savo „Giardino“ kilime Carlotta Fortuna pasitelkia audimo meną, kad perteiktų gėlių ir laukinių žolių pievą. Tai natūralaus grožio pieva – netvarkinga ir atsitiktinė, kur spalvotos linijos, tarsi laisvi potėpiai šiuolaikinio tapytojo drobėje, virsta gėlių stiebais, lapais ir žiedlapiais.